Žirmūnų psichikos sveikatos centras

Šizofrenija ir COVID-19

Žirmūnų psichikos sveikatos centro naujienos

Tyrimas rodo, kad šizofrenija – antras didžiausias mirties nuo COVID-19 rizikos veiksnys

JAV mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad sergant šizofrenija mirties nuo koronaviruso tikimybė išauga net 2,67 karto! Tai antras po amžiaus didžiausias rizikos veiksnys.


Neseniai Niujorke atliktas beveik 7 400 užsikrėtusių asmenų tyrimas atskleidė, kad sergantieji šizofrenija susiduria su kone tris kartus didesne mirties nuo COVID-19 rizika. Panašu, kad ši psichikos liga sumažina atsparumą virusinėms infekcijoms. Tiesa, gali būti, kad stulbinantys tyrimo rezultatai tiesiog atspindi dėl pandemijos atsiradusius sveikatos priežiūros skirtumus. „Tyrimas parodė, kad šizofrenija sergantys žmonės yra labai pažeidžiami“, – teigė Niujorko universiteto Langone Medicinos centro psichiatrė Katlyn Nemani. Ji taip pat pridūrė, kad šie nauji duomenys padės tinkamiau dėlioti vakcinacijos planus ir teikti medicinę pagalbą.

Mokslininkai, rašo portalas „Sciencealert“, rėmėsi keturiose Niujorko ligoninėse kovo-gegužės mėnesiais sukauptais duomenimis. Iš viso ištirta 7350 koronaviruso atvejų, tarp kurių buvo ir 75 šizofrenija sergantys asmenys. Šizofrenija – tai lėtinis psichikos sutrikimas, sutrikdantis tikrovės suvokimą, mąstymo nuoseklumą ir produktyvumą, socialinį gyvenimą. Sergantieji patiria haliucinacijas bei kliedesius
. Nors šio tyrimo apimtis nedidelė, tačiau jo metu nustatyta, kad koronavirusu užsikrėtusių šizofrenija sergančių asmenų mirties tikimybė, lyginant su šia psichikos liga nesergančių duomenimis, išauga net 2,67 karto! Tai reiškia, kad šizofrenija – antras po amžiaus didžiausias rizikos veiksnys. Anot tyrimo autorių, toliau išsirikiuoja kitos rizikos: lytis, rasė, diabetas, širdies ligos, rūkymas. Manoma, kad šizofrenija sutrikdo organizmo imuninę sistemą, todėl šia liga sergantys asmenys ir yra labiau pažeidžiami COVID-19 infekcijos. Ryšio tarp koronaviruso ir nuotaikos sutrikimų tyrėjai iš Niujorko nenustatė. Tiesa, remiantis anksčiau surinktais duomenimis, psichikos sutrikimų turintys asmenys koronavirusu užsikrečia dažniau

.

Vis dėlto, kiti mokslininkai šio tyrimo išvadas vertina atsargiai. Tikėtina, kad išaugusi mirties rizika susijusi su kitomis priežastimis, tarp kurių – nesveikas šizofrenija sergančiųjų gyvenimo būdas ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, neretai tarp šių pacientų pasitaikantis nutukimas. Tyrime nedalyvavęs Edinburgo universiteto klinikinis psichiatras Davidas Owensas atkreipia dėmesį, jog rezultatai gali atspindėti sveikatos priežiūros bei socialinę nelygybę, su kuria susiduria ilgalaikių psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat ir sergantys šizofrenija. Ši psichikos liga visuomenėje vis dar stigmatizuojama, todėl neretas ja sergantis vengia ieškoti pagalbos. Be to, mokslininkai rėmėsi duomenimis tik tų, kuriems medicininė pagalba buvo suteikta. Deja, tačiau lieka neaišku, kaip kovoti su koronavirusu sekasi asmenims, kurie į medikus nesikreipia, o ir iš artimųjų jokios pagalbos nesulaukia.


Visą tyrimą anglų kalba galite perskaityti - Association of Psychiatric Disorders With Mortality Among Patients With COVID-19 | Anxiety Disorders | JAMA Psychiatry | JAMA Network


Parengė

Gyd. Kęstutis Kuzmickas

Mediacijos paslaugos
SKIRTINGOS SPALVOS 10 LAIDA - Justės Arlauskaitės-Jazzu istorija (savižudybių prevencija)

SKIRTINGOS SPALVOS 10 LAIDA - Justės Arlauskaitės-Jazzu istorija (savižudybių prevencija)

2023 m. birželio 16 d.
Socialinė iniciatyva Skirtingos Spalvos pristato dešimtąją laidą ir jos pašnekovę – Justę Arlauskaitę-Jazzu. Šioje laidoje žinoma atlikėja kalbėjo apie emocinę sveikatą ir savižudybių prevenciją Itin atvirame pokalbyje Justė pasidalijo įvairiomis gyvenimo patirtimis apie santykius su žmonėmis, vaikystėje išmoktas pamokas, ilgai trukusią kovą su priklausomybėmis, panikos atakomis, kelionę sveikimo link ir iš naujo užgimusią Justę, kuomet ant rankų pradėjo sūpuoti savo sūnų Majų. Kaip ir pati Justė laidos metu atviravo, kad gyvenime atlikėja save suprato kaip balsą, o kai jį staiga prarado, nebematė tikslo toliau gyventi, jautėsi nereikalinga nei sau, nei kitiems. Užtruko laiko save susirinkti ir suprasti, kad Justė nėra tik apie balsą. „Pradėjau remtis į kitus žmones, ieškoti pagalbos, kurios nėra gėda ieškoti, tai yra drąsa prašyti pagalbos ir eiti šviesos link“, – atvirauja Justė.
EPA 2023

EPA 2023

2023 m. balandžio 5 d.
Kovo 25-28 dienomis Paryžiuje vyko 31- asis Europos psichiatrų kongresas, kuriame dalyvavo du gydytojai psichiatrai iš mūsų centro. Daug naujų tyrimų, gydymo metodų. Kiekvieną dieną buvo skaitoma po 2 pranešimus apie ADHD. Europoje šiam sutrikimui pastaruoju metu skiriamas didelis dėmesys.

Study finds anti-depressants actually change the structure of the brain

2023 m. vasario 27 d.
Scientists have made a startling discovery. According to a new study researchers presented at the 35th Annual European College of Neuropsychopharmacology in Vienna, certain anti-depressants can cause drastic changes in the brain. In fact, they may even be able to rewire brains affected by major depressive disorder. Major depressive disorder, or MDD as I’ll refer to it from here out, is a mental health disorder that is characterized by persistent depressing moods, dark thoughts, and a general loss of interest in any activities. It can cause major impairment in the daily lives of people affected by it. Now, though, we may be able to treat it by using certain anti-depressants to change how the brain is wired. In the past, researchers have found that anti-depressants and even behavioral therapy and electroconvulsive therapy just don’t work for everyone that suffers from MDD. However, a group of researchers in Germany are now claiming that anti-depressants can change the brain structures themselves. However, they aren’t sure how long those changes will remain. Past studies have found that serious bouts of depression are often associated with a change in the volume of gray matter and white matter found within the brain. Each type of brain matter is associated with different functions of the body, and any changes in them can drastically change how our brains react. As such, being able to change the brain’s structure with anti-depressants is huge.
Share by: