Veiklos ir dėmesio sutrikimas suaugusiame amžiuje

VEIKLOS IR DĖMESIO SUTRIKIMAS SUAUGUSIAME AMŽIUJE

Įprasta manyti, kad veiklos ir dėmesio sutrikimas ( sutrikimas, priklausantis hiperkinezinių sutrikimų grupei)- ADHD (angl. attention deficit/hyperactivity disorder) –– tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo  ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo.  Šiuo sutrikimu  serga  3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi  ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc.suaugusiųjų, apie 50 proc.sirgusiems sutrikimo požymiai tampa švelnesni. Jeigu sutrikimas savaime nepraeina iki 17m., labai tikėtina, kad jis pasireikš ir suaugus.  Bendras sergamumas ADHD suaugusiųjų tarpe – 2-5 proc. Dažniau serga vyrai – 5:1 santykiu.  Sunkiausia  sutrikimą diagnozuoti žmonėms, kurie vaikystėje su šia diagnoze nesusidūrė.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį  į galimus rizikos veiksnius –  ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD ( nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.); ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus; ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio  su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB; ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu; ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės.  ( Šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius – noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus) . Labai pravartu  prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį  į tokius faktus – lėtesnis vystymasis , užsitęsęs  šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas. Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.

Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas – dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Manoma, kad vaikams, o suaugusiame amžiuje – vyrams, būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims – nedėmesingumo tipas.

Bendri ADHD simptomai :

  • Nedėmesingumas – nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; išsiblaškymas – lengvai atitraukiamas dėmesys;  neatidumas; užmaršumas;
  • Hiperaktyvumas – bėgiojimas, per dažnas ir greitas  judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys;
  • Impulsyvumas – negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo;  atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; lengvas su(si)erzinimas; emociniai protrūkiai;

Esant minėtiems požymiams, atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse- prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi  prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės  galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu – sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose – dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių. Kitose gyvenimo srityse – žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos  už greičio viršijimą ir t.t.

ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra  sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje).

ADHD požymiai suaugusiems  yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna mažiau ryškūs nei nedėmesingumo.  Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama jei : pacientui pasireiškia bent  5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai;  šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn., šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją; šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės ( prasidėjo iki 12 metų). ADHD diagnozuojamas jei atsakymai į visus 4  išvardintus teiginius yra teigiami. ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai – depresija, bipolinis sutrikimas; nerimo spektro sutrikimai; asmenybės sutrikimai – dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo; priklausomybės sutrikimai. Jeigu hiperkinezinis sutrikimas buvo vaikystėje, o po to išnyko, ir atsirado kita būsena, pavyzdžiui, asocialus asmenybės sutrikimas arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimas,  diagnozuojamas naujas, o ne ankstesnis  sutrikimas. Taip pat panašią ADHD būsenai simptomatiką gali sukelti hipoglikemija, skydliaukės patologija,  apsinuodijimas švinu.

Gydymas :

Pripažinta, kad suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus.

Medikamentinis gydymas:

Dažniausiai ADHD gydymui skiriami  psichostimuliatoriai – medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes.:

  • Stimuliatoriai  –  metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse).  Jie gali būti trumpo ir ilgo veikimo, dažnai pakankamai greitai ir efektyviai gydo  dėmesio koncentracijos trūkumą ir hiperaktyvumą.
  • Kiti vaistai–  atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin). Atomoksetino ir antidepresantų poveikio pradžia lėtesnė nei psichostimuliatorių, todėl jie yra antro pasirinkimo medikamentai.

Vaistai, kartu su psichosocialinėmis priemonėmis, skiriami adekvačiomis dozėmis kol sutrikimo simptomai yra sunkūs ar vidutinio sunkumo.

 

 

 

 Psichoterapinis gydymas:

Dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija ir šeimos konsultavimas. Psichoterapijos tikslai:

  • Pagerinti asmeninio  laiko valdymą ir organizacinius įgūdžius;
  • Impulsyvaus elgesio ir pykčio  kontrolė;
  • Problem ų sprendimo įgūdžių lavinimas;
  • Praeities socialinių ir akademinių nesėkmių įveika;
  • Pagerinti savigarbą;
  • Santykių su šeima, kolegomis ir draugais gerinimas.

Esant būtinybei , pravartu dalyvauti paramos grupėse, įtraukti į gydymo procesą šeimos narius, kolegas, draugus.

Alternatyvūs gydymo metodai:

  • Joga ar meditacija.
  • Specialios dietos.Vitaminų arba mineralų papildai. Vaistažolių papildai . Nepakeičiamos riebiosios rūgštys, ypač Omega – 3 .

Įvertinti simptomus gali padėti suaugusiųjų ADHD diagnostikai naudojamos skalės : CAARS, WURS, ASRSv1.1.  Paskutinę skalę gali užpildyti pats pacientas. Daugiau informacijos galima rasti specializuotuose tinklapiuose: http://www.help4adhd.org arba http://www.adhd-institute.com.

Suaugusių  ADHD skalė  ( ASRS-v.I-I )

Reikia užpildyti A ir B testo dalis. Testo A dalis daugiau atskleidžia pagrindinius ADHD simptomus, B dalis – papildomus  požymius. 4 ir daugiau teigiamų atsakymų tamsesnėje A testo  dalyje parodo didelę tikimybę ADHD suaugusių amžiuje.

Prašau atsakyti į visus kairėje pusėje esančius klausimus , dešinėje pusėje  pažymint X  esamų simptomų dažnumą  per paskutinius 6 mėnesius  

Niekada

 

Retai

 

Kartais

 

Dažnai

 

Labai dažnai

1 Ar dažnai patiriate sunkumus atlikti baigiamąjį darbo etapą, kai visas darbas jau atliktas?
2 Ar dažnai patiriate sunkumus kruopščiai ir nuosekliai atlikti tam tikro eiliškumo reikalaujančią užduotį?
3 Ar dažnai turite problemų dėl susitarimų ar įsipareigojimų prisiminimo?
4 Ar dažnai vengiate arba vėluojate pradėti užduotis, reikalaujančias ilgų apmąstymų?
5 Ar dažnai žaidžiate su savo rankomis ar kojomis, ar rangotės, kai turite sėdėti ilgą laiką vienoje vietoje?
6 Ar dažnai Jūs jaučiatės kaip „užvestas variklis“?
                                                                                                         DALIS   A
7 Ar dažnai Jūs darote neapgalvotas klaidas, kai dirbate nuobodžiame ar sunkiame projekte?
8 Ar dažnai Jums sunku išlaikyti sukauptą dėmesį, kai atliekate nuobodų ir pasikartojantį darbą?
9 Ar dažnai Jums sunku sukoncentruoti dėmesį į tai ką sako žmonės, net kai jie kreipiasi tiesiogiai į Jus?
10 Ar dažnai nerandate arba nepadedate daiktų  į vietą darbe ar namuose?
11 Ar dažnai Jus išblaško aplink Jus esantis triukšmas ar judėjimas?
12 Ar dažnai Jūs išeinate iš susirinkimų ar kitų situacijų, kuriose iš Jūsų  tikimasi, kad išbūsite vietoje?
13 Ar dažnai jaučiatės nenustygstantis ar neturintis kantrybės?
14 Ar dažnai jaučiate sunkumą atsipalaiduoti, kai galite sau skirti laiko?
15 Ar dažnai pats pastebite, kad socialinėse situacijose kalbate per daug?
16 Ar dažnai pokalbio metu pastebite, kad pabaigiate kitų žmonių mintį dar nespėjus jiems patiems tai padaryti?
17 Kaip dažnai turite sunkumų laukdamas savo eilės situacijose, kai būtina laukti?
18 Ar dažnai Jūs pertraukiate kitus, kai jie yra užsiėmę?
                                                                                                         DALIS   B

 

Naudota literatūra:

http://www.medwob.com/lt/1625.html

http://o.xeveo.com/tema/suaugusiuju-adhd/pripazindamos-ir-valdymo-adhd-suaugusiems#a/5558

http://ec.elobot.co.uk/suaugusiuju-adhd-ir-demesio-sutrikimas

https://add.org/wp-content/uploads/2015/03/adhd-questionnaire-ASRS111.pdf;  https://add.org/adhd-test/

Parengė: gyd. D. Pečiukaitienė

Scroll Up search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close