Psichikos problemos

DEPRESIJA
Tai nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis emociniais bei fiziniais (kūno) simptomais.
Emociniai simptomai:
–         slogi, liūdna nuotaika,
–         sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais ( „ nebėra gyvenimo džiaugsmo“),
–         sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus,
–         kaltės ir bevertiškumo idėjos,
–         niūrus ateities įsivaizdavimas,
–         mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
Fiziniai simptomai:
–         energijos stoka, silpnumas ( ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas,
–         miego sutrikimai ( būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai),
–         apetito pokyčiai,
–         įvairių kūno vietų skausmai, nemalonūs jutimai.
Šalia šių simptomų dažnai vargina nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme – trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Taip pat ji skiriasi ir nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus – jis susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei   kitų medžiagų – noradrenalino, dopamino – tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Depresijos gydymas. Jis gali būti įvairus, kompleksinis ar naudojant tik kurį vieną būdą:
–         medikamentinį (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai),
–         psichoterapinį ( psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys),
–         instrumentinį – šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Visų gydymo būdų esmė – grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką – per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.
Scroll Up search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close