Paslaugos

Psichiatro konsultacijos – psichikos skundų, sutrikimų įvertinimas ir diagnozės, jei tokia yra, nustatymas. Psichikos sveikatos sutrikimų priežasčių analizavimas, atsižvelgiant į esamą paciento situaciją (šeimos, darbo, tarpasmeninių santykių ), paveldimumą bei asmenybės formavimosi ypatumus. Gydymo būdų bei galimybių aptarimas, medikamentinio gydymo paskyrimas, jo kontroliavimas gydymo procese. Esant reikalui – paciento siuntimas gydytis į ligoninę.

Vaikų ir paauglių psichiatro, psichoterapeuto konsultacijos – vaikų ir jų tėvų konsultacijos, skundų, raidos, bendravimo, mokymosi sunkumų įvertinimas ir, jei tokia yra, diagnozės nustatymas. Psichikos sutrikimų, raidos ar bendravimo problemų priežasčių analizė, galimų gydymo būdų aptarimas. Jei reikalinga – medikamentinio gydymo skyrimas, jo kontrolė gydymo procese. Psichologinės–psichoterapinės vaikų ir jų tėvų konsultacijos. Esant reikalui – paciento siuntimas gydytis į ligoninę.

Psichologo konsultacijos – suaugusių asmenų psichologinių priežasčių ir aplinkybių, kada atsirado bendravimo, sveikatos problemų ar psichikos sutrikimų, nagrinėjimas. Pagalba randant įvairius individualius būdus, kaip galima su iškilusiomis problemomis susidoroti, išgyventi sunkius jausmus, netektis, suprasti save ir aplinkinius, lengviau bendrauti bei geriau jaustis. Esant reikalui – specialūs psichologinės būklės vertinimo testai (asmenybės, mąstymo, intelekto).

Socialinio darbuotojo konsultacjos  socialinių garantijų, lengvatų, reikalingų įstaigų, psichosocialinės reabilitacijos klausimais.

Psichoterapeuto konsultacijos – nemedikamentinio gydymo metodai, kai bendradarbiavimo su klientu metu siekiama gilinti jo esamų simptomų ar bendravimo problemų supratimą ir skatinti elgesio ar asmenybės keitimąsi. Apie įvairias taikomas psichoterapijos rūšis žiūrėkite skyrelyje Mūsų komanda.

Kas yra psichoterapija?

Psichoterapija – tai psichologinis pagalbos, gydymo  būdas žmogui. Psichoterapeutas ( paprastai dažnai vadinamas „terapeutu“)  šį būdą taiko reguliarių pokalbių su klientu metu. Problemos ir sunkumai, kuriems esant gali padėti psichoterapija, yra labai platūs – apie tai rašau skyrelyje „ Kada gali padėti?“, žinoma, nuo problemos ypatumo priklauso psichoterapinio darbo apimtis, trukmė, pobūdis, galimi pasiekti tikslai.

Šis pagalbos būdas remiasi psichologinio žmogaus pasaulio tyrinėjimu, pažinimu ,  priėmimu ir keitimu. Santykiai, asmenybių spalvos, žmogaus paties savęs patyrimas ir kylančios problemos  yra labai įvairūs, bet psichologijos mokslas padeda tai suprasti kaip nuoseklią, pagrįstą tam tikrais dėsniais, sistemą. Paprasčiau sakant, žmogaus dvasinis pasaulis nėra chaotiškas, jis turi aiškią struktūrą, priežastingumą , siekius ir motyvus. Deja, kartais to pasaulio dalys nesutaria viduje, kelia nerimą ar kitokius simptomus, lemia konfliktiškus ar nuviliančius santykius. Neretai, bent kiek pasigilinus,  galima matyti lyg užkeiktus, vis  pasikartojančius elgesio būdus ar situacijas, kurios veda link to paties rezultato – žmogus pasijunta nesėkmingas, nelaimingas, ištiktas nerimo,  išsigandęs,  praradęs santykius ar socialinę padėtį , sutarimą su savimi. Psichoterapija gali padėti žmogui ne tik tai pamatyti, bet ir suprasti, kodėl jam būdingi tokie elgesio ar santykių būdai bei juos keisti.

Psichoterapeutas yra specialistas, kuris turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją padėti klientui. Psichodinaminės psichoterapijos, kurios specialistė aš esu,  Lietuvoje yra  studijuojama Vilniaus universiteto podiplominių studijų programoje, studijos trunka 6 metus. Jų metu mokomasi teorijos, praktikos ir būsimasis terapeutas pats lankosi pas psichoterapeutą – ir tam , kad suprastų, kaip jaučiasi klientas savo kėdėje, ir tam, kad suprastų savo paties  dvasinio pasaulio ypatybes. Šiuo metu yra daug įvairių psichoterapijos krypčių, jos mokymo būdų, bet klientui verta , prieš kreipiantis psichoterapijos, pasidomėti, kokiai mokyklai, profesinei bendruomenei  psichoterapeutas atstovauja ir kokią kvalifikaciją turi.

Psichodinaminė psichoterapija remiasi klasikine psichoanalitine asmenybės samprata bei šiuolaikiniais požiūriais. Psichoterapija yra kilusi iš psichoanalizės. Žinoma, nuo XIXa. pabaigos, kai S. Freudas sukūrė pagrindinius psichoanalizės teiginius bei „gydymo kalbėjimu“ metodą, tolesni tyrinėjimai bei sukaupta patirtis, nuomonių įvairovė lėmė ir ženklius psichoterapijos pokyčius. Tačiau esminiai teiginiai, sakantys, kad didžioji  žmogaus psichikos veiklos  dalis yra  pasąmoninga , kad elgesį lemia vidinis konfliktas tarp įvairių asmenybės aspektų ( pvz., klientas labai trokšta užimti vadovaujantį postą, bet bijo patirti nesėkmę ir nieko nedaro, kad pasiektų troškimą, jaučiasi dėl to nevykėlis ), kad žmogus, siekdamas apsisaugoti nuo skausmingų išgyvenimų ar savigarbos praradimo, turi susiformavusius gynybos būdus, išlieka. Žmogaus psichika formuojasi  vaikui augant, bendraujant su jį supančiais žmonėmis. Nuo to, kokį temperamentą paveldime,  kokius santykius patiriame savo šeimoje ar šeimų kartose,  mumyse  sukuria santykių su savimi ( pasitikėjimas, gebėjimas save nuraminti, paguosti) ir su kitais ( matome kitus priešiškus, su jais reikia kovoti ar ypatingai globoti ir t.t) elgesio modelius. Šie modeliai būna tinkami vaikiškame amžiuje, bet ne visada padeda gyventi suaugus. Pvz., mergaitė, siekdama gauti nors kokį palankų kritiško ir agresyvaus tėvo dėmesį, gali išmokti pastumti į šoną savo poreikius ir nuolankiai vykdyti tėvo liepimus, bet suaugusi, ieškodama partnerio, gali  vis „išsirinkti“ vyrą, kuris, nepaisant jos didelių pastangų jam įtikti, bus išnaudotojiškas, negebantis mylėti ar net smurtaujantis, su priklausomybėmis. Psichoterapija ir tyrinėja, padeda pamatyti, keisti šiuos santykio aspektus.

Psichoterapijos metodo taikymas turi savo taisykles. Tam, kad būtų galima saugiai tyrinėti žmogaus dvasinį pasaulį, kuris anaiptol nėra paprastas, turi būti sukurtos ir atitinkamos sąlygos – kaip ir bet kuriai medicininei intervencijai ar sėkmingam bet kokios srities projektui. Terapeutas privalo užtikrinti konfidencialumą – nuo šios prievolės  pagal psichoterapeuto darbo etiką jis atleidžiamas vaikų išnaudojimo atveju ar kai sužinoma, kad klientas planuoja kriminalinį nusikaltimą.  Įprastai vieno susitikimo – sesijostrukmė yra 45-50 min. Bendra psichoterapijos trukmė priklauso nuo problemos sudėtingumo ( asmenybės sutrikimų atveju – trukmė skaičiuojama metais), kliento tikslų . Pvz., jei kliento istorijoje nutiko kažkoks įvykis, sukėlęs simptomą ( nerimą ar kt.), o iki tol buvo sėkmingi santykiai, darbinė  veikla, pasitenkinimas savo laisvalaikiu, savimi – galbūt užteks keleto – keliolikos susitikimų, suprasti ir pašalinti problemą. Bet jei išryškėja ilgą laiką trunkantys, pasikartojančias problemas keliantys asmenybės ar elgesio bruožai, sunkumai – jiems įveikti reikia daug laiko – nes jie ir susiklostė  per ilgą laiką.  Pirmiausia keletą susitikimų vyksta diagnostiniai pokalbiai, kol suprantama problemos esmė, jos ryšys su kliento gyvenimo istorija, galimybės pokyčiams. Jei terapeutas klientui, o klientas terapeutui „tinka“ ( abu mato galimybę tolesniam darbui), kartu  suformuluojami  terapijos tikslai, aptariama terapijos trukmė. Sudaromas susitarimas – dažniausiai žodinis, gali būti ir raštu. Jame susitariama, kokiu dažniu lankysis klientas ( psichodinaminės terapijos atveju – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę ), kokiu laiku ( paprastai stengiamasi laikytis to paties laiko kas savaitę), kokią kainą mokės, kaip bus elgiamasi, jei klientas dėl kokių nors priežasčių praleidinės susitikimus, kaip bus planuojamos atostogos. Žinoma, labai svarbu suprasti, kad psichoterapija tikrai nemaža skiriasi nuo įprastų gydytojo – paciento santykių – kai pacientas ištiriamas, jam paskiriami vaistai ar operacija. Tokiu atveju pacientas yra pasyvus paslaugos ar procedūros vartotojas,  jam lieka tik klausyti ir teisingai vykdyti gydytojo nurodymus. Psichoterapijoje rezultatas priklauso ne tik nuo psichoterapeuto kvalifikacijos, bet ir nuo kliento pastangų, motyvacijos. Klientas, siekdamas pokyčių, turi prisiimti pareigą  bendradarbiauti, atvykti į susitikimus, laiku atsiskaityti . Sesijų metu stengtis kalbėti tai, kas jam svarbu, kiek įmanoma – nuoširdžiai ir atvirai, kartais – peržengiant tam tikrą diskomforto jausmą.

Gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė

Rima Samušytė

 

Supervizijos

Supervizija – tai kvalifikuota  pagalba mažesnę patirtį turinčiam kolegai, besimokančiam specialistui ar norinčiam tobulinti profesinius įgūdžius. Supervizijų tikslas –  teikti paramą ir pagalbą, kartu plėtojant profesinį  augimą. Tai dalijimasis patirtimi, žiniomis, siekiant giliau pažinti žmonių santykių ir jausmų sudėtingumą.

Supervizijos gali būti reikalingos ir vykdomos psichoterapijos studijų programos rėmuose, tai yra  neatsiejama tapimo psichoterapeutu dalis. Tai vadinama profesine priežiūra.  Jau baigus studijas ir dirbant, kiekvienam terapeutui iškyla sudėtingų situacijų , stiprių jausmų ir klausimų, į kuriuos lengviau ir prasmingiau ieškoti atsakymų su kolega. Yra nemaža specialistų, kurie netaiko psichoterapijos, bet konsultuoja klientus įvairiuose sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, skubios pagalbos, krizių įveikimo kontekstuose. Tokiais atvejais supervizijos svarbios ne tik aiškesniam kliento supratimui, bet ir paties konsultanto jausmų palengvinimui.

Supervizijų metu, išlaikant kliento konfidencialumą, padedama suprasti psichoterapijos ar konsultacijų eigoje iškylančius perkėlimo, kontraperkėlimo fenomenus, atsiranda platesnė erdvė pamatyti vykstančio darbo kryptį, trukdžius, atpažinti ir įvertinti abiejų dalyvių – terapeuto ir kliento – jausmus. Darbas su supervizoriumi leidžia pažinti terapeuto individualias stiprias ir silpnesnes puses, rasti būdų  profesinių įgūdžių vystymui , pamatyti, kokiu būdu  terapeuto asmenybė daro įtaką terapiniam darbui.

Supervizijos gali būti vienkartinės  ( konkrečios situacijos sprendimui) ar tęstinės ( darbinio proceso stebėjimui, mokymuisi ). Supervizijų gali kreiptis psichologai, psichiatrai,  psichoterapeutai, kiti konsultuojantys asmenys.

Supervizijas teikia psichiatrė, psichoterapeutė Rima Samušytė

Kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinė elgesio psichoterapija (KET) atsirado maždaug prieš 40m., ir labai greitai išpopuliarėjo išsivysčiusiose šalyse. Pagrindinės jos greito vystymosi prielaidos yra šiuolaikinio gyvenimo tempas ir augantys žmonių socialiniai poreikiai, kurie skatina ieškoti trumpalaikės, į tikslą orientuotos terapijos, kokia ir yra KET.

KET buvo sukurta 1960m. Aaron T. Beck, psichoanalitiko, pastebėjusio, kad depresijos metu klientą varginančios negatyvios mintys apie save, pasaulį ir ateitį yra nerealios ir,  pakeitus jas adaptyvesniomis mintimis, pasikeisdavo kliento emocijos ir elgesys. Labai paprasta suprasti, kad ne tragiškos situacijos ar įvykiai sukelia stresą, bet tai, ką mes apie jas galvojam ir kaip jas suprantam.  KET metu, terapeutas ir klientas, kaip vienos komandos nariai, analizuodami  kognityvinį modelį, kartu sprendžia kylančias problemas,

Šiuo metu KET taikoma:

1.      Psichikos sutrikimams gydyti: depresiją ir nerimą, valgymo, priklausomybių ir asmenybių sutrikimams gydyti, kartu su medikamentais taikoma bipolinio sutrikimo ir šizofrenijos gydymui;

2.      Tam tikrų medicininių ligų  gydymui – dirgliosios žarnos sindromui, lėtinio nuovargio sindromui, hipertenzijai, nemigai, nutukimui, fibromialgijai, nekardialiniam krūtinės skausmui, vėžiui, diabetui, migrenai ir kitiems lėtinio skausmo sutrikimams.

3.      Psichologinėms problemoms – pykčiui, kaltei, bendravimo sunkumams, stresui, gedėjimui, žemai savivertei ir kompulsiniam lošimui gydyti.

KET taikoma vaikų, paauglių, suaugusių, porų ir šeimų gydyme.

Skirtingai nuo kitų psichoterapijos rūšių, KET yra šviečiamoji, daugiau akcentuoja dabartį, yra konkretesnė laiko atžvilgiu ir daugiau orientuota į problemos sprendimą. Terapijos metu pacientas įgauna įgūdžių, kuriuos naudoja visą likusį gyvenimą. Šie įgūdžiai susiję su iškreipto mąstymo atpažinimu, įsitikinimų modifikavimu ir elgesio keitimu. Jie pasiekiami naudojant visą eilę įvairiausių technikų – kognityvinių, elgesio, aplinkos, biologinių, palaikančiųjų, tarpasmeninių ir eksperimentinių. Technikas terapeutas pasirenka vadovaujantis atvejo konceptualizacija, vyraujančiomis problemomis ir specifiniais  atskiros sesijos tikslais.

KET efektyvumas yra patvirtintas moksliškai, remiantis atliktais klinikiniais tyrimais. Tai milžiniškais tempais progresuojanti terapija, išmokanti įveikti bet kokius gyvenimo sunkumus.

Parengė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė

D.Pečiukaitienė

 

Farmakogenetinis psichotropinių vaistų parinkimo tyrimas

Atliekamas, siekiant parinkti tinkamus psichiką veikiančius vaistu ir sudarant individualų paciento gydymo planą.

  1. Pacientas, kuris norėtų pasidaryti tyrimą, turėtų nuvykti į UAB “Sanitas Familiae” priduoti kraujo mėginį. Iš UAB “Sanitas Familiae” kurjeris tinkamomis salygomis pristato kraujo mėginį į laboratoriją.
  2. Šiam tyrimui reikalingas gydančio gydytojo siuntimas/nukreipimas atlikti tyrimą. Naudojama standartinė forma Nr. 027/a.
  3.  UAB “Sanitas Familiae” šeimos klinikoje, pridavus kraujo mėginį, pacientas susimoka už farmakogenetinį tyrimą.
  4. Tuomet tyrimo atsakymas/raportas keliauja tiesiai gydančiam gydytojui (raportas pristatomas tiek popierine, tiek elektronine forma, pagal susitarimą).

DNR tyrimo aprašymas

Scroll Up search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close