Klausimai – atsakymai

Kas yra „raminantys” vaistai?
Atsako gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Rima Samušytė
Daugelis žmonių psichiką veikiančius vaistus skirsto į „raminančius” ir „labai stiprius antidepresantus”. Iš tiesų vaistų psichikos ligoms gydyti yra žymiai daugiau. Tai, ką dauguma vadina „raminančiais“, specialistai vadina vaistais nerimui gydyti. Didžioji dalis šių vaistų dar turi ir kitokius poveikius – atpalaiduoja raumenis, gerina miegą. Dažniausiai tai yra benzodiazepinai, kuriuos gydytojai skiria esant emocinei įtampai, dirglumui, stresui, nemigai, dėl įtampos atsirandantiems fiziniams simptomams lengvinti. Esant trumpalaikio streso situacijoms, nestipriam nerimui ar laikas nuo laiko ištinkančiai nemigai, jie gali neblogai pagelbėti. Bet jei nėra aišku, ar tai tik kurį laiką trunkanti problema, ar rimtesnio sutrikimo (generalizuoto nerimo, depresijos, net psichozės) pasekmė – reikėtų gydytojo psichiatro konsultacijos dėl šių vaistų vartojimo. Didžioji šių vaistų problema – psichologinė ir fizinė priklausomybė, laikas, per kurį ji susiformuoja – labai individualus. Dėl šios priežasties anksčiau buvusi efektyvi vaisto dozė pasidaro nebeveiksminga, ją reikia nuolat didinti, o staiga nutraukus vaisto vartojimą gali atsirasti nemalonūs abstinencijos reiškiniai, kurie kraštutiniu atveju gali baigtis traukuliais. Todėl reguliarus šių vaistų vartojimas turi būti prižiūrimas gydytojo, geriausia – psichiatro, kuris įvertins, ar Jums nėra būtinas gydymas kitokiais vaistais , pvz., antidepresantais , nuotaiką stabilizuojančiais medikamentais, kurie taip pat turi nerimąslopinantį (raminantį) poveikį.
Jei vartoju vaistus dėl depresijos, ar galiu vairuoti?
Atsako gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Rima Samušytė
Čia svarbūs du aspektai:

  • Pirma, tokį klausimą reikėtų užduoti pačiam sau – ar vaistai kaip nors veikia mano gebėjimą susikaupti, greit perkelti dėmesį besikeičiančiose situacijose, ar nesijaučiu apsnūdęs, slopinamas ar mano reakcijos nėra sulėtėjusios? Kartais tokių nepageidaujamas antidepresantų sukeliamas poveikis pasitaiko gydymo pradžioje, apie tai Jūs turėtumėte pasikalbėti su tuos vaistus skiriančiu gydytoju, o pradėjęs vartoti vaistus – stebėti save ir pirmomis dienomis vairuoti atsargiau. Gydymo antidepresantais tikslas – grąžinti žmogui visavertį gebėjimą dirbti ir bendrauti, tad jei vaistai tam ne padeda, o trukdo – galbūt juos reikia keisti kitais ar ieškoti alternatyvių gydymo būdų. Be to, sergant depresija ir nesigydant, dėmesio koncentracija, reakcijų greitis, nerimas ar apatija taip pat gali sumažinti gebėjimą saugiai vairuoti.
  • Antra – teisinis aspektas. Tikrinantis sveikatą dėl vairavimo, teisės aktai numato, kad turi būti pateikta gydytojo psichiatro išvada, ar asmuo gali vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę. Yra tam tikri apribojimai, norint gauti pažymą vairuoti, bet gydytojas psichiatras priima individualų sprendimą, įvertinęs gydymo rezultatus ir Jūsų esamą būseną.

 

Kur rasti vaikų psichologą?
Atsako gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Rima Samušytė
Vaikų psichologo paslaugas nemokamai teikia poliklinikos, kuriose esate prisirašę, arba psichiatrinę pagalbą teikiančios įstaigos, sudariusios sutartis su Ligonių kasa. Žirmūnų psichikos sveikatos centre tokias konsultacijas teikia vaikų ir paauglių psichiatrė Lina Maročkienė. Mūsų centre galite gauti tiek mokamas, tiek nemokamas vaikų psichologo konsultacijas.
Jaučiuosi prislėgtas, dirglus, atrodo, kad „viskas slysta iš rankų”, nesiseka. Į kokį specialistą pirmiausia kreiptis? O gal galėčiau pats kaip nors susitvarkyti?
Atsako gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Rima Samušytė
Pradėsiu nuo antros klausimo dalies. Žinoma, tik Jūs pats galite nuspręsti, ar kreipsitės pagalbos, ar, įtempęs visas jėgas, skęsite savo sunkiuose jausmuose, būsite prislėgtas ir dar labiau spausite savo psichiką „susitvarkyti”. Bet gal būtų lengviau išsiaiškinti, kas su Jumis vyksta, kodėl atsirado bloga savijauta, ar tai yra tik reakcija į kažkokią situaciją, o gal tai rimtesnė problema, kuri gali gilėti. Iš praktikos galiu pasakyti įdomų dalyką – nė su viena fizine liga ar simptomu žmonės nesiekia taip atkakliai „susitvarkyti patys”, kaip su savo nemaloniais, varginančiais jausmais ar kitomis psichologinėmis problemomis.Jei Jūsų minėti sunkumai trunka bent 2 savaites didesnę dienų dalį ar visą laiką, jei juos pastebi aplinkiniai ir užklupusios problemos Jums kelia diskomfortą, t. y. trukdo dirbti, įprastai bendrauti su aplinkiniais – patarčiau kreiptis psichiatro konsultacijos. Jis įvertins problemų sunkumą (gali būti, kad pats ne visada galite būti objektyvus), galimas iškilusių sunkumų priežastis, patars, kaip galite gydytis – ar Jums galėtų padėti vaistai, gal užtektų kelių psichologo konsultacijų, o gal reikėtų ilgesnio psichoterapinio gydymo.Jei bloga nuotaika, dirglumas aiškiai susiję su tam tikru konfliktu, praradimu, bet yra veiklų, kurios atitraukia Jus nuo blogos savijautos – patarčiau kreiptis psichologo arba psichoterapeuto konsultacijos. Jie taip pat įvertins problemų sunkumą ir, jei to prireiks, rekomenduos nuvykti psichiatro konsultacijos. Šie specialistai labiausiai kreips dėmesį į aplinkybes, kada kilo tokie jausmai, stengsis suprasti ir Jums paaiškinti, kas su Jumis vyksta, dėl ko atsirado bloga savijauta, kaip tai susiję su Jūsų asmenybe.

Mano draugas pasakė, kad kartais norėtų laisvalaikį praleisti atskirai. Ar tai reiškia, kad mūsų santykiams iškilo grėsmė?
Atsako psichologė Dovilė Petronytė – Kvedarauskienė  

Partnerio noras praleisti laisvalaikį su savo draugais, užsiimant savo mėgstama veikla ar šiaip pabūnant vienam nėra pavojingas santykiams. Dažnai net priešingai – savo individualių pomėgių turėjimas ir galėjimas laikas nuo laiko pabūti atskirai rodo santykių sąmoningumą ir brandumą.

Kai partneriai visąlaik būna kartu, savo emocinius poreikius patenkina tik santykiuose vienas su kitu, santykiai išsisemia. Ilgainiui neišvengiamai kyla susierzinimas dėl nepatenkintų vienas kito lūkesčių. Partneris nėra Dievas, galintis išpildyti visas svajones. „Įsikibimas“ vienas į kitą rodo išnaudotojišką santykių pobūdį.

Problemą matyčiau tuomet, jei Jūsų draugas daug dažniau ir mieliau leistų laiką atskirai nei su Jumis, jei jūs kartu neberastumėte bendros mėgstamos veiklos. Santykiams iškiltų grėsmė ir tuo atveju, jei Jūs, kitaip nei draugas, nenorėtumėte ir nežinotumėte kaip atskirai praleisti laisvo laiko.

Po artimo žmogaus mirties praėjo jau keli mėnesiai, o aš vis dar negaliu jo užmiršti. Kartais būna labai liūdna. Verkiu apie jį pagalvojusi, sapnuoju jį. Kartais laukiu vakarais jo skambučio, nors žinau, kad jo nebėra. Ar tai normalu? Ar man reikalingas gydymas?
Atsako psichologė Dovilė Petronytė – Kvedarauskienė  

Jūsų aprašytas patyrimas gali būti natūralaus gedėjimo dalis. Būtų keista, jei netekę svarbaus artimo žmogaus nereaguotume skausmingai. Jūsų išgyvenimai rodo žmogaus, kurio netekote, reikšmingumą jums.

Netekties atveju esame priversti gana greitai fiziškai atsiskirti nuo svarbaus žmogaus. Mūsų psichikoje atsiskyrimas užtrunka daug ilgiau. Sunkūs jausmai ir išgyvenimai gali tęstis apie 2 mėnesius. Tačiau ir vėliau galime epizodiškai liūdėti, sapnuose ar mintyse kalbėtis su mirusiu žmogumi. Gedėjimo procesas trunka apie 1-2 metus. Jeigu gedėjimas nesutrikdo jūsų įprasto aktyvumo, darbingumo, jeigu jūs grįžote į buvusį gyvenimo ritmą, prireiks tik laiko ir galbūt draugų, su kuriais kartais galėtumėte pasidalinti savo išgyvenimais.

Jeigu jaučiate, kad jums per sunku atlaikyti savo jausmus, jeigu neturite su kuo pakalbėti, jeigu išgyvenimai labai intensyvūs ir gąsdinantys, trukdantys užsiimti kasdiene veikla, jeigu jie neigiamai įtakoja jūsų fizinę būseną, sutrikdo miegą, tuomet kreipkitės į psichologą.

Scroll Up search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close